- ratpėdis
- rãtpėdis sm. (1) [K]; N(B), S.Dauk, Kos154, I, M, LL235, ratpėdỹs (3b), ratpė̃dis (2) BŽ536 stipinas: Rãtpėdis eina nuo stebulės iki stukiui J. Į zvanus sukala ratpėdžius vienu galu J.Jabl. Rãtpėdžiai į stabulę suginti Mžk. Vienam tekiniui yra dvylika rãtpėdžių Žg. Kol rãtpėdžiai geri, tekinis laikosi Užv. Ka tų rãtpėdžių nebūtum, susileistum tekinis Ub. Tekinio ratpėdžiai yr pražinginiai Šts. Prasikeitę ratpėdžiai Šts. Kartais važiuojant vienas ratpėdỹs išlūžta Lk. Kokie ten ratai, jei ratpėdžiaĩ kraičio[ja] Užv. Nuo kaitros ratpėdžiai ėmė klebėti Slnt. Ratpėdžiaĩ išbiro tekinio Užv. Su mietu gali išsukinėti visus rãtpėdžius Kal. Pjautas ratpėdis netvirtas, reik skaldyto ąžuolo Šts. Tekinio rãtpėdžiai iš ąžuolo Vkš. Ašis, stebulės, ratpėdžiai ir skytis buvo liete lieti CI53. Kalvarato ratpėdžiaĩ reti Dv. Dabar y[ra] mėšlas tie dviračiai – iš rãtpėdžio gali kiaulei į nosį drotę sukti Trk.
Dictionary of the Lithuanian Language.